10 įdomiausių japonų legendų
Visame pasaulyje yra daug mitų ir tradicijų, kilusių iš daugybės kultūrų, kurios buvo (ir vis dar yra) per visą istoriją. Vienas iš mitologijų, kurios dažniausiai patraukia Vakarų pasaulį, yra japonai, kurie kelia didelį susidomėjimą ir laikui bėgant tampa populiari.
Jie yra daugybe Japonijos mitai ir legendos, per kurias senovės salos gyventojai bandė paaiškinti į pasaulį, kuris juos supa ir kurie ir toliau yra daugelio autorių ir menininkų įkvėpimo objektas.
Štai kodėl šiame straipsnyje mes rengiame trumpą dešimties japonų legendų kolekciją, trumpą ar sudėtingesnę, įrodymas kultūros turtingumą šio regiono Azijoje , Tai leidžia mums pamatyti tradicinę Japonijos žmonių perspektyvą į įvairius dalykus, tokius kaip meilė ar gamtos elementų kilmė ar jų teritorijos geografija.
- Susijęs straipsnis: "10 trumpų Meksikos legendų, pagrįstų folkloro"
Populiariausių japonų legendų pasirinkimas
Tada mes paliksime jums trumpą kolekciją iš dešimties gerai žinomų ir atitinkamų japonų legendų, kurios iš Japonijos folkloro paaiškina priežastis, dėl kurios egzistuoja gamtos elementai ar pasakojimai apie meilę ar terorą, pagrįstą dievams, būtybėms ir dvasioms, būdingoms jo mitologija
1. Bambuko pjoviklis ir Mėnulio princesė
Vienas iš labiausiai žinomų mitologinių Japonijos figūrų yra Kaguya-hime, apie kurį yra daugybė legendų. Tarp jų matome, kaip kai kurie iš jo legendų nurodo kai kuriuos svarbiausius salos geografinius elementus, pavyzdžiui, Fudži kalną. Vienas iš jų yra toks, kuris taip pat apima nuorodas į rūką, kuri apima šį kalną (iš tikrųjų vulkanas, kuris vis dar rodo tam tikrą veiklą).
Pasak legendos, kadaise buvo kukli senoji pora, kuri niekada negalėjo turėti vaikų, nepaisant to, kad nori to giliai. Gyventi pora priklausė nuo bambuko surinkimo ir jo naudojimo, kad būtų galima padaryti įvairius straipsnius , Vieną naktį senas žmogus nuėjo į mišką, kad pjaustytų ir surinktų bambuką, tačiau staiga jis pastebėjo, kad vienas iš mėginių, kurį jis nupiešė, žvilgsnis mėnulio šviesoje. Išnagrinėjęs stiebą, jis rado viduje nedidelę mergaitę, kelis centimetrus dydžio.
Kadangi jo žmona ir jis niekada negalėjo turėti vaikų, tas vyras paėmė ją į savo namus, kur pora jam suteikė Kaguya vardą ir nusprendė pakelti ją kaip savo dukterį. Be to, filialas, iš kurio mergina paliko galiausiai, pradėjo gaminti auksą ir brangakmenius, todėl šeimos turtingas.
Mergaitė išaugo, prailgėja laiko, tampa graži moteris. Jos grožis būtų toks, kad ji pradėtų turėti daug žmonių, bet ji atsisakė susituokti. Naujienos apie jos grožį pasiekė imperatoriaus ausis , kuris intrigavo, paprašė jo atvykti pas jį, prie kurio atsisakė Kaguya-hime. Prieš atmetimą imperatorius atvyks asmeniškai aplankyti ją, greitai įsimylėjęs ją ir apsimetinęs ją pasiimti su savimi į savo pilį, į kurią jaunoji moteris taip pat atsisakytų. Nuo to laiko imperatorius ir toliau palaikytų ryšius su Kaguya-hime per daugybę laiškų.
Vieną dieną jaunoji moteris su savo įtėviu tarė apie savo atsisakymo priežastis ir priežastis, kodėl kiekvieną naktį ji valandas ieškojo danguje: ji atėjo iš Mėnulio, savo namų, iš kurios ji buvo princesė ir kuriai Man buvo lemta grįžti per trumpą laiką. Baimėje tėvai pasakojo imperatoriui, kuris siuntė sargybinius stengtis užkirsti kelią motinai grįžti į mėnulį.
Nepaisant saugumo priemonių, nakties pilnas mėnulis debesys nusileido nuo Mėnulio, ketinant jį paimti. Tačiau prieš išvykdami į namus, Kaguya-hime atsisveikino su savo tėvais ir paliko už imperatoriaus meilės laišką kartu su buteliu, per kurį jis paliko antrą amžinojo gyvenimo eliksyrą. Laiškas ir butelis buvo atiduoti imperatoriui, kuris nusprendė paimti į aukščiausią kalną ir sukurti ugnį. Ten, kai Mėnulis išėjo, imperatorius metė laišką ir eliksyrą į ugnį, sukeldamas dūmus, kurie pakils iki to, kur jo mylimasis paliko. Tas kalnas yra Mount Fuji-Yama, ir netgi šiandien jo viršūnėje matome dūmus iš imperatoriaus ugnies.
- Galbūt jus domina: "10 airių legendų, pilnas mitologijos ir folkloro"
2. Reduktoriaus likimas
Vienas iš labiausiai žinomų japonų meilės legendų yra tas, kuris mums pasakoja apie likimą raudoną siūlą, kuris prasideda nuo mūsų mažojo piršto (kuris yra drėkinamas tos pačios arterijos, kaip ir vidutinis pirštas, kažkas, kad galų gale asociavo pirmas su jausmų perdavimas) turi būti susietas su kitu asmeniu, su kuriuo mums yra skirtas žinoti, palaikyti gilų ryšį su jais. Tai yra legendos, kurios dažniausiai kalba apie meilę, kuri yra linkusi atsitikti , Nors šioje koncepcijoje yra daugiau nei viena legenda, labiausiai žinoma yra tokia.
Pasak legenda, prieš keletą metų imperatorius gavo žinia, kad jo karalystėje egzistavo galinga burtininkė, galinti pamatyti likimo raudoną siūlą. Imperatorius nurodė jai atvykti prieš jo buvimą, prašydamas padėti jam rasti tą, kuris turėtų būti jo žmona.
Karalienė priėmė ir pradėjo sekti tą temą, paimdama juos į rinką. Čia burtininkas sustos prieš plebėją , vargšas valstietis, kuris rinkoje pardavė vaikus su savo kūdikiu. Tada burtininkė papasakojo imperatoriui, kad baigė savo giją. Vis dėlto, pamatęs, kad ji susidūrė su dideliu skurdu valstiečiu, imperatorius nusprendė, kad burtininkė išmėgino ir stumia valstiečius, dėl to jos kūdikiui kyla didelė žaizda ant galvos. Užsisakęs burtininko vykdymą, imperatorius grįžo į rūmus.
Po daugelio metų, vadovaudamasis savo patarėjais, imperatorius nusprendė susituokti su vienos iš svarbiausių šalies generolu dukra, nors jis ir nematys jos iki vestuvių dienos. Tą dieną, pamatę savo veidą pirmą kartą, ji atrado, kad jos būsimoji žmona turėjo ant jos galvos randą, tai buvo krūties pavojus kaip kūdikis. Akivaizdu, kad, kaip tikėdavo burtininkė, moteris, kuri ketino pasidalinti savo gyvenimu, buvo valstiečių kūdikis.
3. Sakura ir Yohiro
Kitas iš labiausiai žinomų legendų mums paaiškina iš meilės istorijos, kurioje kilę ir žydėjome Vienas iš gražiausių ir simboliškiausių Japonijos medžių: vyšnių medis , Istorija yra tokia.
Pasak legendos, seniai, labai karingų konfliktų metu, egzistavo gražių medžių pilnas miškas. Visi jie turėjo gausų ir gardų stiklą, ir toks buvo jų grožis ir paguoda, kad jie nesiūlydavo jokių kovų miške. Viskas, išskyrus vieną: ten buvo jaunasis egzempliorius, kuris niekada neatitiko, ir niekas nepasitaikė dėl jo sausos išvaizdos ir švelnios išvaizdos.
Vieną dieną fėja, matydama medžio padėtį, buvo perkelta ir nusprendė jam padėti: jis pasiūlė medžiui išleisti rašybą, dėl kurio jis galėjo dvidešimt metų jausti tą patį kaip žmogaus širdis, tikėdamiesi, kad emocijų patirtis paskatintų jį klestėti , Taip pat per šį laikotarpį gali tapti žmogumi pagal valią. Tačiau jei po tų metų jis negalėtų atsigauti ir klestėti, jis mirė.
Priėmęs rašybą ir gebantis jausti ir transformuotis, medis pradėjo įeiti į vyrų pasaulį. Tai, ką jis nustatė, buvo karas ir mirtis, tai padarė jį ilgą laiką išstumti. Praėjo metai ir medis prarado viltį. Tačiau praėjus vienai dienai, kai jis tapo žmogumi, medis į upę buvo rastas gražioms jaunoms moterims, kurios jam labai džiaugėsi. Tai buvo apie Sakura, su kuria Padėdama jai atnešti vandens į namus, ji praleido ilgą pokalbį apie karo ir pasaulio padėtį.
Kai mergaitė paprašė savo vardo, medžiams pavyko pasikalbėti Yohiro (viltis). Jie buvo pastebėti kasdien, atsirado gilia draugystė. Ši draugystė galų gale taptų gilesnė, kol ji tapo meile. Yohiro nusprendė pasakyti "Sakura", kaip jis jautė jai, kartu su tuo, kad jis buvo mirties medis. Jaunoji mergaitė tylėjo.
Kai praėjo dar dvidešimt rašybos metų, Yohiro vėl tapo medžiu. Bet nors aš to nesitikėjau, Sakura atvyko ir apkabino jį, sakydamas, kad ji taip pat myli jį , Jame pasirodė pasakos, siūlančios jauniesiems Sakurai du variantus: likti žmogumi ar sujungti su medžiu. Sakura nusprendė amžinai sujungti su Yohiro, kažkas, dėl kurio kilo medžio gėlės: vyšnia. Nuo to momento jūsų meilė matoma vyšnių žydėjimo metu.
4. Legenda apie Yuki Onną
Yuki-Onna yra jokai ar dvasia, moteriškos formos, kuri pasirodo sniego naktimis aprūpinti gyvybine energija tiems, kurie pamesti savo teritorijoje ir paversti jas į užšalusias statulas , Ši būtybė yra keletas legendų, atstovaujančių mirčiai užšaldant. Tarp jų vienas iš labiausiai išsiskiriančių yra tas, kuris seka.
Pasakoja, kad vieną dieną dvi jaunos medienos drožlių ir stalių, Mosaku ir Minokichi grįždavo namo iš miško, kai jie buvo panardinti į sniego dugną. Abu mokytojai ir moksleiviai atitinkamai pabėgo salone ir netrukus po to, kai jie užmigo.
Tačiau tuo metu sprogimas smarkiai atvėrė duris, į ją pateko moteris, apsivilkusi balta, kuri, artėjusi prie meistro Mosaku, įsisavino gyvybinę energiją ir užšaldė jį, ką jį nužudė vietoje. Jaunas Minokichis buvo paralyžiuotas, bet Matydamas savo jaunystę, Yuki-Onna nusprendė atleisti jam mainais, nes niekada atskleidė, kas nutiko , tokiu atveju jis jį nužudytų. Jaunuolis sutiko.
Po metų Minokichis susitiko ir vėliau susituokė su jauna moteris O-Yuki, su kuria jis turėjo vaikų ir laimingus santykius. Vieną dieną jaunuolis nusprendė pasakyti žmonai, ką jis patyrė. Tuo metu O-Yuki buvo paverstas, atradęs save kaip "Yuki-Onna" ir pasiruošęs nužudyti Minokichi, pasukęs šį paktą. Tačiau paskutinę akimirką nusprendė jam atleisti, kai jis laikė jį geru tėvu , o palikęs savo vaikus Minokichi globos metu, jis paliko namus, kad niekada negrįžtų.
5. Shita-kiri "Suzume": išpjautos kalbos žvirblis
Kai kurie senovės japonų legendos yra pasakojimo forma, kuri mums parodo godumo ir gerumo dorybę. Vienas iš jų yra iškirptojo liežuvio žvirgždo legenda.
Ši istorija mums parodo, kaip kilnus ir geranoriškas senis nuėjo į mišką, kad nupjaustų medieną, surastų sužeistą žvirbliuką. Senas vyras gailėjo paukščio, paėmęs gyvūną į savo namus, kad jį rūpintųsi ir pašarų. Senio vyro žmona, godus ir godinga panele, nepalaikė jo, tačiau tai jo neužkyrė. Vieną dieną, kai senajam žmogui teko grįžti į mišką, moteris paliko tik sužeista paukštį, kurioje buvo rasta kukurūzų miltų, kurie buvo valgyti. Kai jis sugrįžo, matydamas, kad jis jį baigė, jis išdrįso ir, prieš išmesdamas jį iš namo, išpjaustė žvirblišką liežuvį.
Vėliau, kai sugrįžo senasis medžiotojas ir sužinojo, kas nutiko, jis ieškojo jo. Miške ir kai kurių žvirbliukų pagalba senas žmogus rado žvirblių namelį , kur jis buvo pasveikintas ir galėjo pasveikinti save. Atsipalaidavęs, žvirbliukai jam suteikė dovanų dovana tarp dviejų krepšių, vienas didelis ir vienas mažas.
Senas vyras pasirinko mažąjį, vieną kartą namuose atradęs, kad paslėpė didelę vertę. Jo žmona, žinodama istoriją ir turėdama dar vieną krepšį, nuvyko į prieglaudą ir reikalavo kito krepšio už ją. Jie jam davė įspėjimą, kad jis neatsirado, kol jis namo , Nepaisant to, senas žmogus juos ignoravo, atidarė krepšį kalnuose. Tai sukėlė tai, ką ji matė savo interjere, buvo įvairūs monstras, kažkas, kad jai jaudino taip, kad ji pakilo ir nukrito kalnu.
6. Amemasu ir cunamiai
Japonija yra teritorijoje, kuri dėl savo geologinės padėties ir nuo seniausių laikų dažnai bausta dėl daugybės gamtos katastrofų, tokių kaip žemės drebėjimai ar cunamiai. Šia prasme mes taip pat galime rasti mitus ir legendus, kurie bando paaiškinti, kodėl šie reiškiniai. Pavyzdys yra legendoje Amemasu, kuri bando paaiškinti, kodėl cunamiai.
Tai pasakoja legenda senovėje buvo milžiniškas yokai (terminas, vadinamas didžiulės galios antgamtiniu dvasią, kuris sudaro daugybę japonų mitologijos), vadinamas Amemasu, kuris gyveno Masušo ežere, tokiu būdu, kad jo didžiulis kūnas užblokavo vandens vandenų perėjimą Ramiojo vandenyno dalis.
Vieną dieną mažasis elnias artėjo prie ežero, kad numalšintų jo troškulį. Tuo momentu milžiniškas yokai šoktelėjo valgyti elnias, jį prarydamas. Mažieji, Amemasu viduje, verkė. Jis šaukėsi taip, kad jo ašaros, išskirtinio grynumo, Jie suvartojo žvėries skrandį tokia jėga, kad buvo atidaryta skylė Amemasu viduryje , nužudė jį, leisdamas elnias eiti.
"Yokai" mirtį matė paukštis, kuris praėjo per rajoną, kuris važiuoja į skirtingus kaimus, kad įspėtų apie pavojų, kad numanoma mirtis yra jo kūnas, kuris sulėtina vandenyno vandenis. Tačiau Išskyrus Ainu, kuris pabėgo į aukštąsias teritorijas, dauguma salos gyventojų buvo įdomu ir jie nuėjo į ežerą, kad pamatytų, kas nutiko.
Kai ten ir pamatęs didžiąją "Yokai" kūną nusprendė jį valgyti be jokios pagarbos. Bet tai turėjo rimtų pasekmių: po nurimo, Amemasu kūnas išnyko, kas blokavo Ramiojo vandenyno vandenis, kuris tuo pačiu metu esantys vandenys užtvindė plotą ir nužudė visus esančius .
Tai sukeltų pirmąjį cunamį, kuris tik paliktų Ainu gyvą, kuris atkreipė dėmesį į paukščio įspėjimus. Sakoma, kad po to likusius cunamius, kurie naikina Japoniją, sukelia dvasios rūstybė prieš nusikaltimus, nukreiptus į jūros gyvūnus.
7. Teke-teke
Moderni terorizmo miesto legenda, pasakojama apie Teke-teke istoriją kaip niūri jauna moteris, kuri paverčia save dvasia, kuri išlaiko šalies geležinkelio stotis .
Legenda pasakoja, kaip drovus ir trapi jaunoji mergaitė buvo mokyklos priekabiavimo auka. Jaunoji moteris nuolat gundė ir nusižemino, negalėdama ginti save. Vieną dieną jaunoji moteris buvo įsimylėjusi savo mintimis ir laukdama traukinio grįžti namo, kai kai kurie jos kaltininkai ją pastebėjo.
Jie paėmė cicada iš kelio, mesti jį ant nugaros. Kai gyvūnas pradėjo dainuoti ant nugaros, mergaitė išsigando ir nukrito ant takelių , tokiu būdu, kad tik traukinys praėjo: mergina mirė, suskirstyta į dvi traukiniu.
Nuo to laiko sakoma, kad naktimis galima pamatyti, kad viršutinė kūno dalis nusilenkė su nagais, o kitą pusę ieškojo beviltiška ir pikta. Jei jis randa ką nors, jis klausia, kur yra jo kojos, o kartais jis puola juos savo nagais (stumdamas kitus žmones į takus ir netgi juos nužudyti ir paversti juos tokiais tvariniais).
8. Yamaya no Orochi
Japonų legendose dažnai įeina įvairių sinčiųjų dievų buvimas, taip pat puikūs darbai ir lobių gavimas. Pavyzdys yra legionas drakonas Yamaya no Orochi .
Legenda mums parodo, kaip laiko pradžioje žmonija toje pačioje žemėje gyveno su dievybėmis ir gyvūnais, yra pusiausvyros ir tarpusavio pagalbos. Tačiau Ten atėjo laikas, kai dievas Izanagis pateko į konfliktą su jo žmona Izanami kažką, kas sunaikino balansą amžinai.
Karo tarp abiejų dievų kontekste daugelyje dievybių atsirado blogis, o oni ir drakonai atėjo į pasaulį (pastarasis gimė iš augmenijos, sugeriančios dievų kraują). Tarp šių paskutinių būtybių atsirado vienas iš galingiausių drakonų, Yamata no Orochi, kuris jis turėjo aštuonias galvas ir uodegas , Šis kūrinys reikalavo Izumo žmonėms gyventi aštuonių merginų aukos kiekvieną pilna mėnulio naktį vieną kartą per mėnesį.
Piliečiai įvykdė auką, likdami pamažu be mergaičių. Izumo valdytojas turėjo dukrą Kushinadą, kuriam šešiolikmečiui matėme, kaip buvo paaukoti paskutiniai mergaičių. Ji bus kita. Bet vieną dieną Dievas Susanowo atėjo į Izumo ir įsimylėjo Kushinada. Dievas pažadėjo sunaikinti "Yamata no Orochi", jei jam suteikta jaunosios moters rankos, apie ką karalius greitai sutiko.
Kai naktis atėjo, kai Kushinada buvo aukojama, Susanowo paslėpė save tarnu ir jis pramogavo drakoną su aštuoniais bareliais alkoholinių gėrimų prieš banketą, kuriame jaunoji moteris turėjo mirti. Drakonas gėrė kiekvieną barrelio galą, kol jis girtas ir užmigo. Po to dievas Susanovas pradėjo nugruntuoti galvas ir uodegas prie būtybės, taip pat jų gelmių. Iš jo išliko kardo Kusanagi no Curugi, Yata no Kagami veidrodis ir medalionas Yasakani no Magatama, trys Japonijos imperatoriaus lobiai.
9. Žvejų ir vėžlių
Daugelis japonų legendų remiasi gerumu ir dorybe, taip pat nurodo, kad reikia klausytis įspėjimų. Taip atsitinka ir žvejų ir vėžlių legendoje, kuri taip pat yra viena iš seniausių nuorodų į kelionę laiku .
Legenda pasakoja mums, kad kažkada buvo žvejoja Urasima, kuri vieną dieną stebėjo, kaip paplūdimyje kai kurie vaikai kankina milžinišką vėžlį. Po to, kai jie susidūrė su jais ir sumokėjo tam tikrą monetą, jis paliko gyvulį grįžti į jūrą. Kitą dieną, žvejų jūroje, jaunuolis išgirdo balsą, skambantį jam , Kai jis pasuko, vėl pamatė vėžlį, kuris jam pasakė, kad jis yra jūros karalienės tarnas ir kad ji norėjo susitikti su juo (kitomis versijomis pats vėžlys buvo jūros dievo duktė).
Gyvas paėmė jį į Dragon Palace, kur žvejų buvo gerai priima ir linksmino. Jis pasiliko ten tris dienas, bet po to jis norėjo grįžti namo, nes jo tėvai buvo seni ir norėjo juos aplankyti. Prieš išvykdami jūrai dievybė jam suteikė dėžę, kurią jis įspėjo, kad niekada neturėtų atidaryti.
Urashima grįžo į paviršių ir nuvedė link jo namo, tačiau atvykdamas jis pamatė, kad žmonės buvo keisti ir pastatai buvo kitokie. Kai jis atvyko į savo bylą, jis nustatė, kad ji visiškai apleista, o ieškodama šeimos jis negalėjo jos rasti. Paklausęs kaimynų, kai kurie vyresnieji jai pasakė, kad tame namuose su savo sūnumi gyveno senoji moteris, tačiau jis nuskendo. Tačiau moteris jau seniai mirė, kol jis gimė, o laikui bėgant miestas vystėsi. Nors "Urashima" praėjo tik keletą dienų, pasaulyje praėjo kelios šimtmečiai .
Tėvelis savo laikais Drakono rūmuose, jaunuolis pažvelgė į mažąją dėžę, kurią jam davė jūra, ir nusprendė ją atidaryti. Iš vidaus atsirado nedidelis debesis, kuris pradėjo eiti į horizontą. Urasima pasekė jai į paplūdimį, bet kiekvieną kartą sunkiau judėti į priekį ir pradėjo pastebėti vis daugiau silpnybių. jos raukšlėta ir krekinguota oda, kaip ir vyresnio amžiaus žmogus.Kai jis pasiekė paplūdimį, jis pagaliau suprato, kad dėžutė laikoma nieko kitokiu, negu jam praeiti metai, kad po atidarymo jie sugrįžo į savo kūną. Jis mirė netrukus po to.
10. Legenda apie Tsukimius
Kai kurios japonų legendos mums nurodo kai kurių švenčių ir tradicijų kilmę, pvz., Legendą "Tsukimi", kuri paaiškina tradiciją stebėti mėnulį pirmąją rudens dieną .
Legenda sako, kad kai kurie seni piligrimai atrado dieną su keliais gyvūnais, tokiais kaip beždžionė, lapė ar triušis. Išnaudotas ir alkanas, jis paprašė pagalbos valgyti. Nors lapė užmušė paukštį ir beždžionė paėmė vaisius iš medžių, triušis negavo nieko, ko žmogus galėtų valgyti.
Matydamas seną žmogų taip išnaudotas ir silpnas gyvūnas nusprendė apšviesti ugnį ir mesti į jį, savo kūną siūlydamas kaip maistą , Prieš kilmingą gestą, senas žmogus atskleidė savo tikrąją tapatybę: tai buvo galinga dievybė, pačios Luna įsikūnijimas, kuris nusprendė atlyginti triušio gestą, paėmęs jį su mone.
