Užsienio akcento sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas
Užsienio akcento sindromas yra neįprastas ir mažai ištirtas klinikinis vaizdas, tačiau jis kelia vieną didžiulių neurologijos paslapčių kalboje. Apskritai kalbant, būtent tai sąlyga, kai žmogus staiga įgyja kitokį akcentą nei gimtoji, be akivaizdžių paaiškinimų.
Šiame straipsnyje Mes paaiškinome, kas yra Užsienio akcento sindromas kokie jo pagrindiniai bruožai ir koks mokslas buvo rastas iki šiol.
- Susijęs straipsnis: "16 labiausiai paplitusių psichinių sutrikimų"
Kas yra Užsienio akcento sindromas?
Užsienio akcento sindromas būdingas staigiu akcentu, kuris skiriasi nuo gimtosios kalbos akcento, o kalbėjimas vyksta įprastu būdu. 1907 m. Jį pirmą kartą apibūdino neurologas Pierre Marie, tačiau tirtų atvejų buvo nedaug.
Tai paprastai atsiranda po insulto ir akivaizdžiai atsiranda staiga. Asmuo pradeda kalbėti savo gimtąja kalba su visišku suprantamumu, bet su akivaizdžiai užsienio akcentu, kurio negalima išvengti, ir tas pats asmuo jo nepažįsta .
Simptomai
Akcentą kiti žmonės pripažįsta kitaip nei gimtoji kalba, nors tai nebūtinai reiškia tam tikrą kalbą. Kitaip tariant, akcentas yra girdimas ir interpretuojamas kitiems kaip užsienietis, nes nustatomi reikšmingi pokyčiai kai kurių skiemenų, sakinių ir balsių tarimas kurie laikomi raktiniais žodžiais gimtosios kalbos, tačiau nebūtinai visiškai atitinka kitą akcentą.
Klausytojai gali suvokti, kad garsiakalbis naudoja savo gimtąją kalbą (pvz., Ispanų kalba), bet su akcentu, kuris gali būti prancūzų, anglų, vokiečių ar bet kuris kitas, kuris priklauso nuo klausytojų nuomonės. Tai reiškia, kad apskritai nėra susitarimo dėl to, kas yra suvokiamas akcentas, dėl šios priežasties jis taip pat vadinamas Pseudoextranjero akcento sindromu.
Šis sindromas buvo susijęs su neuromotoriaus sutrikimu, tuo būdu tai taip pat apibrėžiama kaip įsigytas pupelių keitimas , kurioje centrinė nervų sistema atlieka labai svarbų vaidmenį. Tai gali būti lydimas apraiškų, susijusių su kalbos ir bendravimo sutrikimais, tokiais kaip afazijos ir arartrija, tačiau nebūtinai.
- Jums gali būti įdomu: "8 kalbos sutrikimų tipai"
Reprezentaciniai klinikiniai atvejai
González-Álvarez, J., Parcet-Ibars, M.A., Avila, C. et al. (2003) atliko užsienio akcento sindromo mokslinės literatūros apžvalgą, ir jie mums sako, kad pirmoji dokumentuota atvejis buvo 1917 metais. Tai buvo Paryžiaus, kuris sukūrė "alsatijos" akcentą gavęs karo žaizdą, sukėlusią teisingą hemiparezę.
Praėjus trisdešimčiai metų, paskelbtas dar vienas žinomiausias Užsienio akento sindromo atvejis, kai 30 metų Norvegijos moteris, po nacių sprogdinimo aukos, patyrė priekinės traumos priepuolį, todėl jos akcentas pradeda pripažinti Klausytojai kaip vokiečiai.
Dėl labai prieštaringo konteksto, kuriame jis atsidūrė, vokiečių akcentas jam sukėlė skirtingas problemas kasdienio gyvenimo prasme, nes jis buvo pripažintas vokiškai.
Mokslinėje literatūroje taip pat buvo aprašyti Užsienio akento sindromo atvejai neturėdamas ankstesnės patirties, kad egzistuoja antroji kalba , Beveik visada vieninteliai žmonės.
Susijusi sveikatos būklė ir galimos priežastys
Dauguma tirtų atvejų apibūdina sindromo atsiradimą, diagnozuojant Brocos afaziją, transkortišką motorinę afaziją, padaugintus baltosios medžiagos pakitimus specifinėse posūkiuose.
Be variklio kalbos sričių, kitos smegenų sritys, kurios buvo susijusios su Užsienio akcento sindromu, buvo prieš centrinę žandikaulį, apatinė centrinė žandikaulis, korpuso žandikaulis ir salų smegenys. Taip pat buvo ištirtas santykis su Rolando plyšiais ir teminėmis vietovėmis.
Apskritai, medicininės priežastys, susijusios su Užsienio akcento sindromu, yra daugiausia smegenų kraujagyslių avarijos kairiajame pusrutulyje , atsižvelgiant į sritis, kurios dalyvauja automatizuojant sudėtingą variklio elgseną (pvz., kalbą, kuriam reikia labai svarbaus neuromuskulinio koordinavimo).
Šiuo metu šis sindromas yra tiriamas atsižvelgiant į jungtį reguliuojančias nervines erdves, gimtosios kalbos ir antrosios kalbos įgijimą, tačiau nėra susitarimų dėl metodologinių variantų, kurie leistų išsiaiškinti šio sindromo galutinį paaiškinimą.
Dėl tos pačios priežasties nėra pakankamai informacijos apie prognozes ir gydymą, nors buvo išbandyti kai kurie klausos ir jutimo atsako metodai, kuriais siekiama pakeisti verbalinį sklandumą, taip pat garso slopinimo metodai su triukšmu kurie buvo patenkinti, kai kalbama apie, pavyzdžiui, mikčiojimą, nes žmonės linkę pagerinti savo žodinį sklandumą, kai jie nustoja įsiklausyti į savo balsą.
Bibliografinės nuorodos:
- González-Álvarez, J., Parcet-Ibars, M.A., Avila, C. et al. (2003). Retas neurologinės kilmės kalbos pokytis: užsienio akcento sindromas. Neurologijos žurnalas, 36 (3): 227-234.
- Srinivas, H. (2011) Trumpalaikis užsienio akcento sindromas. Žurnalo sąrašas, doi: 10.1136 / bcr.07.2011.4466. Gauta 2018 m. Birželio 8 d. Turima adresu //www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3214216/.
