Bilingvistika ir žvalgyba, asmenybė ir kūrybiškumas: kaip jie susiję?
Nors per visą istoriją išplito daugybė kultūrų mitas, kad dvikalbystė turi neigiamą poveikį psichologiniam lygmeniui , paskutinių dešimtmečių moksliniai tyrimai akivaizdžiai rodo, kad daugiau nei vienos kalbos meistriškumas turi teigiamų pasekmių.
Šiame straipsnyje apibūdinsime daugiakalbystės santykis su intelektu, asmenybe ir kūryba , Kaip matysime, kalbant daugiau nei viena kalba, psichinės būklės pokyčiai vyksta daugiausia dėl pažinimo lankstumo ir abstrakčių samprotavimų.
- Susijęs straipsnis: "8 aukštesni psichologiniai procesai"
Kalbingumo ir daugiakalbystės apibrėžimas
Sakoma, kad asmuo yra daugiakalbis, kai jis gali natūraliai bendrauti daugiau nei viena kalba, ypač jei jie įgijo kompetenciją jaunesniame amžiuje. Kai kas nors kalba dviem kalbomis, kalbame apie dvikalbystę , kurie žino tris kalbas trimis kalbomis ir pan.
Yra diskusijų apie meistriškumo laipsnį, reikalingą norint manyti, kad kažkas yra daugiakalbis. Daugelis ekspertų apibrėžia sąvoką, pagal kurią gebėjimas kalbėti antrąja kalba yra pakankamai laisvai, o kitos mano, kad būtina gerai žinoti bent dvi kalbas.
Jie egzistuoja ilgą laiką išankstiniai nuostatai dėl dvikalbystės psichologinio poveikio tradiciškai vienvyriai kultūros; Dvilystantiems žmonėms buvo priskiriamas žemesnis intelektas, mažiau kalbų ir moralinių bei charakterinių pokyčių.
Pirmieji daugiakalbystės tyrimai patvirtino tokio pobūdžio perspektyvą, nors jie turėjo rimtų metodologinių problemų, dėl kurių jų rezultatai buvo negaliojantys. Vėliau atliktos griežtesnės studijos ne tik paneigė šias hipotezes, bet taip pat parodė, kad dvikalbystė gali turėti teigiamą poveikį pažintims .
Tačiau reikia nepamiršti, kad daugelis šių privalumų yra daugiakultūriškumo, natūralaus kelių kalbų mokymosi rezultatas. Žinant daugiau nei vieną kalbą, galima susipažinti su skirtingomis perspektyvomis ir pagerinti abstraktų mąstymą, nes daugiakalbystė reikalauja sudėtingų konceptualių motyvų .
- Galbūt jus domina: "30 knygų greitai ir lengvai išmokti anglų kalbos"
Bilingvizmo tipai
Cummins pateikė pasiūlymą, vadinamą "ribos hipoteze". Pasak šio autoriaus, dvikalbystė gali turėti teigiamą ar neigiamą poveikį, priklausomai nuo kalbos kompetencijos laipsnio ir skirtingų psichosocialinių kintamųjų, pavyzdžiui, abiejų kalbų prestižo.
Tokiu būdu Cummins tai pasiūlė Dviračiai žmonės, kurie nepasiekia minimalios ribos abiejose kalbose jie gali patirti neigiamą poveikį; šiais atvejais mes kalbėtume apie subtravantį dvikalbystę. Tolesniuose tyrimuose teigiama, kad dvikalbiai žmonės, turintys mažai kalbos, gali turėti šiek tiek nepatogumų aritmetikoje.
Kita vertus, kai viršijama viršutinė kalbos kompetencijos riba, Priedo dvikalbystė, kuri teigiamai įtakoja pažinimą , kaip matysime žemiau. Šie efektai yra intensyvesni, tuo didesnis kalbų meistriškumas.
Daugiakalbystė, pažinimas ir intelektas
Tyrimas atskleidžia, kad dviejų kalbų žmonių kognityvinė struktūra yra skirtinga nuo monolingualų. Konkrečiai, IQ paaiškinama daugeliu veiksnių; Tai reiškia, kad kognityviniai įgūdžiai yra labiau įvairesni tiems, kurie mokosi daugiau nei vienos kalbos vystymosi metu.
Be to, daugiakalbystė buvo siejama su didesniu kognityviu lankstumu. Tai reiškia, kad dvikalbiai žmonės paprastai turi daugiau galimybių ieškoti alternatyvių problemų sprendimo būdų ir pasirinkti geriausią variantą iš turimų.
Kita vertus, kaip jau minėjome, daugiakalbystė skatina abstrakčių samprotavimų ir koncepcijų valdymą. Tai buvo siejama su didesniu supratimu, kad žodžiai nenurodo absoliučių realybių bet jie turi svarbų savavališką komponentą.
Todėl daugiakalbiai žmonės turėtų daugiau galimybių sutelkti dėmesį į struktūras, o ne į juos sudarančius elementus, taip pat juos reorganizuoti. Tai apima žodinį aspektą, bet taip pat apima suvokimą.
- Susijęs straipsnis: "Alogija: kai kalba ir mintis sustoja"
Poveikis asmenybei
Daugelis daugiakalbių žmonių praneša, kad jų asmenybė keičiasi priklausomai nuo vartojamos kalbos; Šie pokyčiai patvirtinti kai kuriais tyrimais.Tačiau apskritai jie priskiriami kitokios kontekstinės sistemos priėmimui priklausomai nuo kultūros, kuriai priskiriama kiekviena kalba, kuri būtų nepriklausoma nuo vartojamos kalbos.
Tačiau kalbos reliatyvumo hipotezė jie tvirtina, kad kalba veikia mąstymo ir jausmo kelią. Taigi mokymasis daugiau nei viena kalba galėtų palengvinti įvairių asmenybės bruožų ugdymą. Taip pat manoma, kad kalbėdami antrojoje kalboje, daugelis bilingvals palieka socialines konvencijas.
Kita vertus, socialinis kontekstas gali paveikti asmenybę ir psichologinę gerovę per požiūris į dvikalbį. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikos vaikai gali būti pažvelgti žemyn į Jungtines Amerikos Valstijas, nes jie kalba kita kalba; Tokios situacijos taip pat trukdo įprastai mokytis kalbos.
- Galbūt jus domina: "Kodėl genijų protui reikia vienatvės"
Santykis su kūrybiškumu
Teigiamas dviejų kalbų poveikis kūrybiškumui jie yra susiję su pažinimo lankstumu , Gebėjimas pritaikyti įvairias perspektyvas ir pertvarkyti psichinį turinį kelia aiškų kūrybingumo pagerėjimą, ypač žmonėms, kurie moka daugiau nei vieną kalbą
J.P. Guilfordas apibūdino dviejų rūšių argumentus: konvergenciją ir skirtingą. Nors konvergencinis mąstymas yra nuoseklus (jis tęsiasi "tiesia linija"), skirtingos motyvacijos tyrinėjamos kelios alternatyvos spontaniškiau ir yra pagrįstos santykiu tarp rinkinio ir jo sudarančių elementų.
Skirtingų samprotavimų samprata yra labai artima kūrybiškumui , Kognityviojo sklandumo, lankstumo ir originalumo priemonės, kurias Guilfordas apibūdino kaip pagrindinius skirtingų samprotavimų ir kūrybiško proceso įgūdžius, nuolatos buvo įrodyta, kad daugiakalbėje kalboje yra daug didesnė nei vienvandenių žmonių.
