6 smalsumo apie atminimą (pagal mokslą)
Mes visi žinome, kas yra atmintis ir kokia ji yra, tačiau ne visi žino, kaip tai veikia ir kokie yra jo ypatumai, be to, kad saugome mums supančią informaciją.
Šiame straipsnyje mes trumpai paaiškinsime, kaip ši informacija saugoma , kad suprastų jį apibūdinančias smalsumo tendencijas ir padaro šią funkciją paslaptį, kuri dar nėra visiškai išspręsta.
Smalsumas apie atmintį: kaip tai veikia?
Norint suprasti žmogaus atmintyje įtvirtintus ypatumus, pirmiausia reikia žinoti, kaip tai veikia, ar kokie elementai ar veiksmai atsiranda nuo to laiko, kai mes suvokiame dalyką tol, kol su juo susiduriama atmintinė.
Atmintis yra ta smegenų funkcija, kuri yra atsakinga už kodavimą, išsaugojimą ir išieškojimą visą praeityje įgytą informaciją. Priklausomai nuo to, kiek toli praeityje, atmintis suskirstyta į trumpalaikę atmintį arba ilgalaikę atmintį.
Ši atmintis yra įmanoma dėl sinaptinių ryšių, kurie egzistuoja tarp neuronų, kurie yra nuolat jungiami, siekiant sukurti neuroninius tinklus. Be to, hipokampis yra pagrindinė smegenų struktūra, susijusi su atmintimi, todėl jos pablogėjimas ar sužeidimas sukels daugybę problemų.
Tačiau yra daugybė kitų sistemų, susijusių su atmintimi, ir kiekviena iš jų turi specialias funkcijas, priklausomai nuo jų charakteristikų. Šios sistemos apima tam tikrus laikinosios žarnos regionus, dešiniojo pusrutulio centrinę plotą, parieto-laiko šlaunį, priekines skiltis ir smegenėlę.
Kurdami prisiminimus jau žinome, kad mums bus lengviau suprasti, kokių smalsių dalykų reikia mūsų atmintyje , Kadangi tai gali atsirasti tiek koduojant išorinę informaciją, tiek momentuose, kuriuose mūsų smegenys jas saugo, arba kai mes bandome susigrąžinti ar atgaivinti atmintį.
6 įdomių faktų apie atmintį
Atsižvelgiant į sistemų, sukuriančių ir atgimstančių atmintinių aplinką, sudėtingumą, atmintis sunaikina daugybę smalsių dalykų, susijusių su savo funkcionavimu ir ligomis ar sindromais, kurie daugelį netikėtų būdų keičia.
1. Mūsų smegenys sukuria melagingus prisiminimus
Ne viskas, ko prisimename, yra tiesa ar įvykis realiame gyvenime , Neteisingi prisiminimai susideda iš atminties apie įvykį ar situaciją, kuri niekada iš tikrųjų nebuvo.
Jei grįšime į veiksmus, kurių siekiama atminties sukūrimui, pirmiausia reikia suvokti ir koduoti išorinę informaciją. Kai šie išoriniai stimuliatoriai yra per daug ar pernelyg intensyvūs, mūsų smegenys gali patirti perteklių, o asociacijos procesai keičiami sukurdami melagingus prisiminimus.
Tas pats pasitaiko, kai mes kalbame apie situacijas ar traumines patirtis, klaidingų prisiminimų kūrimas yra mūsų proto gynimo strategija, apsauganti mus nuo prisiminimų, galinčių pakenkti mums kenksmingu būdu.
Todėl melaginga atmintis negali būti laikoma melu, nes asmuo, kuris sako šią patirtį aklai, mano, kad taip atsitiko.
2. Mandela efektas
Labai susieta su ankstesniu tašku - atminties smalsumas žinomas kaip "Mandela Effect". "Mandela Effect" atveju šias melagingas prisiminimus, apie kuriuos kalbėjome anksčiau, dalijasi didelė gyventojų dalis.
Geriausias jo paaiškinimo pavyzdys yra tas, kuris suteikia jo pavadinimą. 1990-aisiais, kai Nelsonas Mandela buvo galutinai paleistas iš kalėjimo, didžiulė gyventojų dalis sukėlė didžiulę įtaką. Priežastis buvo ta, kad šie žmonės buvo įsitikinę, kad Nelsonas Mandela mirė kalėjime, netgi teigė, kad jie liudija tą momentą, kai jo mirtis buvo paskelbta per televiziją, taip pat jo laidotuves. Tačiau Mandela mirė po 23 metų nuo kvėpavimo takų infekcijos .
Todėl šis poveikis apibūdina daugelio žmonių reiškinį, beveik tiksliai prisimena įvykį ar įvykius, kurie niekada nebuvo tokie arba neatitinka tai, kas diktuoja tikrovę.
3. Cryptomnezija
Kriptomnėjos reiškinys yra tai, kad asmuo atgauna atmintį apie atmintį, bet vis tiek negyvena kaip atmintis, bet kaip originali mintis ar patirtis.
Šiuo atveju asmuo mano, kad jie pirmą kartą turėjo idėją dėl savo kūrybiškumo ir vaizduotės, tačiau jie nežino, kad tai iš tikrųjų yra paslėpta atmintinė, apie kurią jie galėjo jau mintis anksčiau arba ką jie jau matė ar skaitė. kita svetainė
4. Hipernezija
Hipermnezijos gebėjimas. ar hipertezija, yra prisiminti ar susigrąžinti iš atminties daugybę prisiminimų, gerokai pranašesnių už tai, ko gali pasiekti dauguma žmonių.
Žmonės su hipermnezija pateikia didelį greitį, kai kalbama apie kodavimą, išsaugojimą ir susigrąžinimą, kas supa juos ; kad jie galėtų prisiminti bet kokią situaciją ar patirtį su daugybe detalių ir nuostabios informacijos.
Tačiau reikia pabrėžti, kad ši hipermnezija ar gebėjimas kaupti didelę informacijos dalį apsiriboja autobiografine atmintimi. Tai reiškia, kad atmintyje saugomi visi aspektai ar situacijos, kurių mes gyvename per visą mūsų gyvenimą.
5. Smegenys palaiko tik tai, kas svarbi, o protas sukuria detales
Harvardo universitete atliktas tyrimas, kurį atliko profesorius ir psichologas Danielis L. Schacter , parodė, kad kiekvienas laikas, per kurį mūsų smegenys atgauna atmintį, yra pakeistas.
Tai reiškia, kad mūsų smegenyse išlaikoma tik svarbi informacija ar emocinis turinys, bet likusios jo dalies detalės nėra saugomos, pridėtos ir vėliau išradingos mūsų protu.
Šio reiškinio tikslas yra išvengti pernelyg didelės atminties su nereikalingomis detalėmis, siekiant kuo daugiau atitinkamos informacijos.
6. Atmintis priklauso nuo konteksto ir emocijų
Išminties mokymasis ir saugojimas iš esmės priklauso nuo to, kaip ir kur, kaip jie priklauso nuo to, kaip jaučiame.
Tai reiškia, kad priklausomai nuo to, kur mes esame, mums bus daug lengviau susigrąžinti iš atminties prisiminimų apie situacijas, kurios gyveno toje pačioje vietoje.
Kai emocijos veikia taip pat, pagal mūsų nuotaikos atmintį bus linkę išgelbėti prisiminimus, kuriuose mes patyrėme tokias emocijas , Tai yra, kai mes esame laimingi ar laimingi, mums lengviau prisiminti situacijas, kuriose mes taip pat esame laimingi.
